Tai vienas iš gražiausių meilės aprašymų Biblijoje. Pirmo laiško korintiečiams tryliktas skyrius. Paprašykite, kad šią ištrauką Jums paskaitytų kunigas:
Jei kalbėčiau žmonių ir angelų kalbomis, bet neturėčiau meilės, aš tebūčiau žvangantis varis ir skambantys cimbolai.
Ir jei turėčiau pranašystės dovaną ir pažinčiau visus slėpinius ir visą mokslą, jei turėčiau visą tikėjimą, kad galėčiau net kalnus kilnoti, tačiau neturėčiau meilės,
aš būčiau niekas.
Ir jei išdalyčiau vargšams visa, ką turiu, jeigu atiduočiau savo kūną sudeginti, bet neturėčiau meilės, nieko nelaimėčiau.
Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi: meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta.
Ji nesielgia netinkamai, neieško sau naudos, nepasiduoda piktumui, pamiršta kas buvo bloga,
nesidžiaugia neteisybe, su džiaugsmu pritaria tiesai.
Ji visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria.
Meilė niekada nesibaigia. Išnyks pranašystės, paliaus kalbos, baigsis pažinimas.
Mūsų pažinimas dalinis ir mūsų pranašystės dalinės.
Kai ateis metas tobulumui, kas yra dalinis – pasibaigs.
Kai buvau vaikas, kalbėjau kaip vaikas, mąsčiau kaip vaikas, protavau kaip vaikas; tapęs vyru, mečiau tai, kas vaikiška.
Dabar mes regime lyg veidrodyje, mįslingu pavidalu, o tuomet regėsime akis į akį. Dabar pažįstu iš dalies, o tuomet pažinsiu, kaip pats esu pažintas.
Taigi dabar pasilieka tikėjimas, viltis ir meilė – šis trejetas, bet didžiausia jame yra meilė.
Ši ištrauka daugybę kartų buvo tyrinėta, buvo ieškoma pačių giliausių prasmių, bet aišku viena – kai išmoksime mylėti, visas pasaulis aplink mus nušvis ir tapsime laimingais.
Malonus Jūsų gvenimas su Rengvita taps dar malonesniu…
Paskaitykit Siracido knygą iš Šventojo rašto – rasit labai gilių, prasmingų ir amžinų tiesų apie žmonių santykius, gyvenimą, šeimą…
Ačiū už patarimą. Būtinai reikės paskaityti