Brangusis, dainuoju tavo vardą ir jis man atveria rojaus vartus,
Tu būsi mano amžinai, taip man pažadėjo dievai.
Kai tu mane bučiuoji, atšuoliuoja keturi apokalipsės raiteliai,
O kai galvoju apie tavo kūną, tokį audringą ir slėpiningą,
Man po kojom atsiveria žemė.
Tavo dieviškas vyriškumas kyla iki dangaus – tu toks gražus…
Tu, esi saulės apsvaiginta saulėgrąža,
Kai pakeli akis – dangus nušvinta. (daugiau…)

